Kai tenka dirbti ties seminarais ar mokymais susijusiais su žaidybinimu, tiek iš organizatorių, tiek iš dalyvių klausimų sulaukiu klausimo: „Ar bus žaidimų?” Ir tiesą sakant, net nežinau kaip čia atsakyti.
Tie kas nesusidūrę su žaidybinimu dažnai galvoja, kad tai yra žaidimai, kurių pagalba mes kažką išmokstame, sužinome, o gal tiesiog mėgaujamės pačiu procesu.
Žaidybinimas – tai nėra žaidimai.
Kai mano mama paklausė apie ką bus vienas iš mano seminarų, atsakiau jai, kad apie prekybos centrų lipdukus. Ji tada labai pasipiktino, kad baisiai nerimta tema. Dar labiau nustebinau ją pasakydama, kad ir mano magistrinio darbo tema apie tai.
Tai kas gi yra žaidybinimas?
Paimkime žaidimą. Kokį tik norite. Galima slėpynes ar gaudynes, galima kortų žaidimą, galima kompiuterinį žaidimą. Visi jie turi kažką bendro. Visuose yra žaidėjai, užduotis, laimėjimai ir pralaimėjimai, prizai, pasunkinimai ir palengvinimai. Tokių žaidimų dalių yra daugybė. Kai kurie jų pastebimi daugumoje žaidimų, kai kurie išskirtiniai.
Pavyzdžiui Kikse (kortų žaidimas) žaidžiant poromis, jei vienam iš poros nesiseka apsispręsti ką rinkti žaidimo koziriu, jo partneris tai padaro už jį atversdamas atsitiktinę kortą iš savo turimų. O jei pasakytume tai abstrakčiau? Veiklos partneris arba komandos narys priima svarbų komandai sprendimą atsitiktinai.
Lygiai toks elementas gali būti pritaikomas išėjus pasivaikščioti ar pasivažinėti „kur akys mato”. Jūs leidžiate savo partneriui rinktis kur suksime kitame posūkyje, jis meta monetą ir likimas nulemia kur mes nukeliausime. Bet keliavimas tai ne žaidimas, nors jame buvo panaudota žaidimo dalelė.
Žaidybinimas yra žaidimo elementų, dalelių, mechanizmo panaudojimas ne žaidžiant, o užsiimant kažkokia kita veikla: mokantis, pramogaujant, dirbant, sveikstant, gaminant maistą, tvarkant namus ir darant dar daug daug kitokių dalykų.
O gal ir jūs turite kokių pavyzdžių? Kokias žaidimų daleles pastebite kitose veiklose?
