ŠVENTINIAI ŽAIDIMAI

ŠVENTINIAI ŽAIDIMAI

Margučių ridenimas, vainikėlių plukdymas, vaško lašinimas, Užgavėnių žaidimai, tiek daug mūsų tradicijų susijusių su žaidimais. O jei dar priskaičiuotume ne tik pačius žaidimus, o žaidybinimo elementus:

• Kurio margutis stipresnis?
• Ar visus 12 patiekalų paragavai?
• Užgavėnių personažo sukūrimas
• Pasakojimai apie paparčio žiedo stebuklus

Kodėl net per šventes mes nuo jų nepabėgame? Tiek daug tradicijų einančių iš kartos į kartą, iš amžiaus į amžių, iš vienos šalies į kitą verčia mus įsitraukti į žaidimų magiją.
ARTUMAS. Žaidimas suartina. Yra atliktas ne vienas tyrimas, kad net nedaug bendro turintys žmonės gali labai suartėti ir rasti apie ką bendrauti, jei jie žaidžia kartu. Singapūro universitete buvo atliktas vienas iš tokių tyrimų. Pastebėjus problemą, kad jaunuoliai nemėgsta senų žmonių ir atvirkščiai, buvo siekiama tą problemą išspręsti. Jaunimas suporuoti su senjorais, kiekvieną savaitę po 30 min. žaidė kompiuterinius žaidimus. Pastebėta, kad po 6 savaičių jie vieni kitus ėmė laikyti draugais. Kas dar įdomiau, kad pasikeitė jaunimo ir senjorų požiūris ne tik į tą vieną žmogų, bet į visą grupę (jaunesnius ir vyresnius žmones) apskritai. Sakysite logiška? Ne. Tyrimas buvo pakartotas su kitokia veikla – TV žiūrėjimu, pasivaikščiojimais, užsiimant menais. Tiesa, jaunuolis ir senjoras taip pat tapo draugais, tačiau jiems ir toliau nepatiko kiti tos grupės atstovai.
SMAGUMAS. Norėdami išlaikyti šventišką nuotaiką ir geras emocijas – žaidžiame. Tokiais atvejais geros emocijos susisieja su teigiamais prisiminimais, pakelia nuotaiką. Žmogaus sąmonė yra linkusi išsaugoti teigiamus prisiminimus. 
MOKYMASIS. Tradicijos ir papročiai, kaip ir pasakojimai, pasakos ar mitai nors ir ne tiesiogiai mus moko gyvenimo išminties. Mokantis per žaidimus, mes lengviau įsimename. Įvairiose gyvenimo situacijose, tarsi netyčia pritaikome vieną ar kitą tokiu būdu išmoktą dalyką.

MANO IŠŠŪKIS JUMS: Pagalvokite, kokią tradiciją ar tradicinį šventinį žaidimą norėtumėte išbandyti su savo šeima ar draugais. Užsirašykite priminimą, kad ir labai labai toli į priekį (įsivaizduojate, kaip nustebsite sulaukę tokio priminimo likus savaitei iki Kalėdų ar 2024 metų Velykų!

KOLEGOMS: Žaidybinimo elementas

Mokykloje tas prieššventines pamokas norisi vesti truputį kitaip. Tačiau kartais ta laisvė kitokioms pamokoms priklauso ir nuo dalyko. Kalbų mokytojams gal kiek paprasčiau, galima parinkti mokomąją medžiagą ir tam tikras veiklas pritempti prie švenčių. Bet labai labai tikiu, kad kiekvienas savo srities specialistas gali lengvai prigalvoti kaip šiek tiek modifikuoti fizikos, geografijos ar biologijos pamoką nors šiek tiek užkabinant šventinę nuotaiką.
Taigi pasiūlysiu du žaidybinius elementus, kuriuos lengvai galima integruoti į įvairias pamokas:
STAIGMENA (angliškai Easter Egg) – na jau ir pats pavadinimas nusako, kad susiję su šventėmis. Bet iš tiesų, ne tik su jomis. Tai elementas, kuris dažnai naudojamas filmuose ar serialuose, kompiuteriniuose žaidimuose, knygose, kai paslapčia gerbėjų malonumui į sceną, dekoracijas, tekstą integruojamas, kažkoks tik fanams suprantamas ženklas ar žinutė. Pvz. į „Ledo šalies” filmuką užsukusi Rapunzelė su Flinu.

Tai galima padaryti ir pamokose, ypač paslepiant kažkokias nedideles užuominas į artėjančias šventes. Tokia „velykinių kiaušinių medžioklė” gali tapti labai smagi, jei į medžiagos pristatymą, ar laiškelius su žinutėmis įdėtumėte užuominas, kurias surinkus mokinių lauktų kažkoks apdovanojimas.
Užraktas (Grown up lock) – Jei tiksliau, tai tarsi užraktas neleidžiantis naudotis vienu ar kitu dalyku ar privilegija, kol iki jos „neužaugama”, bet tas užaugimas gi netiesioginis. Kaip smagu laukti Kalėdų ryto, žinant, kad tada galima išvynioti dovanas ar Velykinių pusryčių, žinant, kad būtent tada galima pagriebti gražiausią margutį ir išbandyti jo tvirtumą. Visada tai galima perkelti ir į ugdymą, numatant kažkokią mokinių itin mėgstamą veiklą, tačiau ją organizuoti tik atėjus reikalingai dienai.