LYGIO KĖLIMAS

LYGIO KĖLIMAS

Pakopa po pakopos…
Laiptelis po laiptelio…
Žingsnis po žingsnio…
Atrodo visą mūsų gyvenimo esmę sudaro noras eiti pirmyn, siekti daugiau, ieškoti, tobulėti, įveikti, surasti, laimėti, pralenkti. Ir net jei atrodo, kad norime ramaus ir sėslaus gyvenimo, mažos smulkmenos sutinkamos kasdienybėje priverčia mus kažko išmokti, kažką padaryti geriau, atsistoti vienu laipteliu aukščiau. Kodėl tai mums svarbu? Kas mus motyvuoja? Kas padeda nesustoti?

Gyvenime kiekvienam reikalingi etapai ir galimybė juos fiksuoti, kitaip labai tikėtina, kad mus įtraukia rutina, o dienos atrodo vienodos. Sritys gali būti labai įvairios, kam svarbi karjera, kam šeima, kam asmeninė kūryba ar visuomeninė veikla. Mes savo progresą matuojame ir fiksuojame įvairiausiais būdais, tačiau kaip ir kada tai bedarytume yra keli svarbūs dalykai. 

Kokia veikla mes beužsiimtume, visi esame linkę tobulėti, net jei tai tingėjimas – mes tampame daugiau apie tinginystę nusimanančiais ir daugiau tingėjimo būdų sugalvojančiais tingėjimo profesionalais. Žinios ir patirtis mums atneša tai, kas mus išskiria iš kitų. Esame linkę nuolat siekti truputi sunkesnės veiklos, didesnio iššūkio, o jo įveikimas ir užfiksavimas suteikia mums dopamino pliūpsnį ir pasitenkinimą. Malonios emocijos lydinčios, kad ir paprasčiausią dieną, leidžia patirti daugiau džiaugsmo, suteikia pasitikėjimo savimi, leidžia „treniruoti” savo galimybes. 

Kaip tai padaryti?

• Užduočių sąrašas. Ko jums reikia norint pasiekti etapo pabaigą? Gal pakaks tai apgalvoti, o gal reikia užsirašyti. Net mažų žingsnelių išdėliojimas ant popieriaus padeda aiškiau suvokti kelią, o jų išbraukimas fiksuoja įveiktą darbą/kliūtį siekio link ir suteikia teigiamų emocijų.
• Kito laiptelio planavimas. Suplanuokite visą kelionę, gal ji iš kelių etapų, gal jums padėtų laiko numatymas ir termino paskyrimas. Svajokite apie tai, vizualizuokite, pagalvokite, ką gero jums tai atneš.
• Fiksavimas ir apdovanojimas. Mes esame linkę švęsti ar bent jau paminėti didesnes pergales, tačiau lygiai taip pat ir mažesni pasiekimai neturėtų būti pamiršti.
• Kurkite sistemą. Kodėl visos savo kelionės didesnio tikslo link nepaversti sistema, su smulkesniu planu, tarpiniais etapais, atokvėpio dienomis ir apdovanojimais. 
• Apmąstykite. Apžvelkite įveiktą etapą. Ką gavote? Ko išmokote? Ar patobulėjote? Kaip tai padės siekiant kito laiptelio? Net jei tai nuravėtas šiltnamis, iškeptas pyragas ar išklausytas seminaras. Kiekvienas etapas mums suteikia žinių ir patirties.

MANO IŠŠŪKIS JUMS: Apgalvokite, koks kitas artimiausias laiptelis, ant kurio jau tuoj tuoj žengsite. Gal tai asmeninis, gal profesinis laiptelis. Kaip save už jį apdovanosite? Kaip pasidžiaugsite? Jūs tikrai nusipelnote pažymėti kiekvieną savo pasiekimą. O koks dar kitas laiptelis? Ar jau pradėjote apie jį svajoti?

KOLEGOMS: Iš klasės į klasę

Perkėlimas iš klasės į klasę, skyriaus ar temos baigimas, pamokos pabaiga – visa tai įprastos ugdymo proceso dalys, nei žaidybinimo nereikia norint pajusti „lygio pakėlimą”. Bet vis gi pabandykime padaryti šiuos dalykus šiek tiek smagesniais. 

LAUKIMAS. Pagalvokite apie skaičiuokles/kalendorius, kur žymima kiekviena praėjusi diena ar pamoka. O gal suveiktų liniuotė, kur kažkoks mielas padarėlis artėja tikslo link, po kiekvienos pamokos pasislinkdamas per kelis centimetrus. Gal tai bus didžiuliai laiptai kopiantys į piramidę, o gal kaip tik pasišokinėdami liuoksėsite žemyn tiesiai į vasarą. Vizualinis laiko tėkmės pateikimas daug lengviau suprantamas ir jaučiamas ypač mažiukams. Galima kas kelias dienas/pamokas turėti kažkokią išskirtinę pamoką, kad būtų tarsi tarpinės stotelės, galima pažymėti sudėtingesnes dienas, kuomet laukia atsiskaitymas. 

DŽIAUGSMAS. Dažniausiai etapo užbaigimas mokykloje siejamas su vertinimu: po pamokos laukia namų darbai, po skyriaus – kontrolinis darbas, baigiantis mokslo metams – egzaminai ar atsiskaitymai, na dar pliusas, kad po to galima pasidžiaugti atostogomis. Todėl etapo užbaigimas ir palipimas ant naujo laiptelio dažnai siejamas su kažkuo sudėtingu ir nesmagiu. Kaip džiaugtis skyriaus pabaiga, jei laukia testas, o dar jei ir įvertinimas nusimato nekoks. Bet ką daryti? Gi reikia kažkaip patikrinti žinias, sužinoti ar pakankamai išmokta, ar galima keliauti toliau. Kiekvieną testą ar atsiskaitymą galima paversti į boso kovą, mūšį su drakonu arba iššūkį. Tereikia dažniau apie tai papasakoti (ne apie testą, bet apie būsimą mūšį su drakonu), žinias pateikti kaip šarvus, o jei dar už kokias atliktas užduotis pridėti kelis taškus prie tų šarvų stiprumo, o testo metu suteikti kiekvienam po super galią (pvz. galimybę atsakyti į papildomą klausimą siekiant geresnio balo). Tiems kam sunku su tais drakonais, gal pakaks nukirsti jam uodega surinkus minimalų balų skaičių, o gal galima bus susitarti ir pabandyti sukovoti kitą dieną? O jei tai ne drakonai, o mitinės pabaisos, mūšiai su karvedžiais, kopimas į aukščiausius kalnus – gi kiekvienas galime sugalvoti savo dalyko „drakonus”. Žinau, kad jums tikrai netrūksta fantazijos tam, kad testo baimę pakeistumėte pergalės džiaugsmu.

SUSTIPRĖJIMAS. Žaidimuose tokia seka: gauni patirties -> pakeliamas lygis -> gauni gebėjimo taškų, visiškai kaip mokykloje, tik mokykloje mes viską gauname tiesiogiai. Ar kada vaikai apie tai susimąsto? Manau, kad ne. Žaidimuose daug lengviau. O kodėl jiems nepadėjus? Jei kiekvienai pamokai skirti tam tikrą kiekį patirties taškų, skirti tam tikrą kiekį taškų testui, dar vieną kitą tašką namų darbams ir įvairiems projektams – gi taip ir darote su kaupiamaisiais balais. Kodėl gi prie jau minėto kalendoriaus nepridėti patirties kaupimo skaičiuoklės, gebėjimo taškų matuoklio ar panašios priemonės, kad ne tik laiką einantį būtų galima vizualizuoti, bet ir kaupiamą patirtį. Gi kaupiamasis balas tiesiog balas, o keli balai leidžiantys atsistoti ant aukštesnio kelionės laiptelio (kad ir įsivaizduojamo) kur kas smagiau.