IŠŠŪKIAI MŪSŲ GYVENIME

IŠŠŪKIAI MŪSŲ GYVENIME

Daugiau judėti, mažiau valgyti, daugiau laiko skirti sau, mažiau dirbti… Dažnai apie tai pagalvojame, bet ar imamės konkrečių veiksmų, kad geras mintis paverstume iššūkiais, kurie mums atneštų realios naudos. Pasiremsiu Jane McGonigal knygoje aprašytomis idėjomis, kaip galima iškelti sau tokius iššūkius, kurie veikia.
Užduočių ir iššūkių įveikimas mus veikia teigiamai. Realiai, iššūkis tai tiesiog tam tikro veiksmo aprašymas, kurį atlikę, mes pasieksime kažką gero ar teigiamo, pajudėsime į priekį link savo tikslo. Užduoties atlikimas leidžia patirti sėkmę, nuteikia optimistiškai, motyvuoja. Mūsų organizme išsiskiria dopaminas.
Iš ko susideda iššūkių sukeliama motyvacija?
Vilties – planuodami iššūkius, mes nuolat galvojame apie tai, kaip jie padės mums pasiekti savo tikslą ir ką gero jis mums atneš.
Optimizmo – turėdami iššūkių planą apie mūsų siekiamą tikslą galvojame ne kaip apie kažką tolimo ir galbūt pasiekiamo, bet kaip apie konkretų dalyką, kuris yra laisvai pasiekiamas, jei tik bus vykdomi užsibrėžti žingsniai.
Savarankiškumo – to jausmo, kai galime pasakyti „Aš galiu!” ir tikslo pasiekimas yra mano valioje. 

Ir nedidelis priminimas, kad iššūkiai turi būti SMART. Jei nesate susidūrę su tokiu apibūdinimu, tai angliškai SMART reiški „gudrus”, o šitas akronimas šifruojasi keliais variantais Specific, Meaningful/Measurable, Adaptive/Achievable, Realistic/Relevant ir Time-framed.
Iš esmės, svarbu, kad iššūkis būtų konkretus, apibrėžtas, vedantis į norimą didesnį tikslą, įveikiamas ir t.t.

Taigi:
NE – daugiau judėti, o kasdien nueiti po 8000 žingsnių
NE – mažiau valgyti, o suvalgyti ne daugiau nei 2200 kcal ir nevalgyti cukraus
NE – daugiau laiko skirti sau, o kasdien po 30 min skirti dalykui iš konkretaus sąrašo, kuriame surašyti dalykai, kuriuos mėgstu veikti
NE – mažiau dirbti, o tiksliai matuoti darbo laiką ir nedirbti daugiau nei 8 val. per dieną

MANO IŠŠŪKIS JUMS: Susikurkite 2 konkrečius iššūkius, vieną susijusį su darbu/mokslu/profesine veikla, o vieną su savo asmeniniu gyvenimu ir pabandykite juos atlikti 3 dienas iš eilės. Jei norisi, parašykite komentaruose kaip jums sekėsi.

KOLEGOMS: Žaidybinimo elementas

Iššūkiai labiausiai turėtų būti susiję su užduotimis (quests). Anokia čia naujiena, mokyme užduočių pilna, pradedant paprasčiausiu 2×2=? ir baigiant grupiniu pusmečio projektu sprendžiant kompleksines problemas.
Ką naujo apie tai dar gali pasakyti žaidybinimas?
Žaidimuose daug įvairių užduočių tipų, kuriuos galite išbandyti ir savo klasėse:
KASDIENĖ UŽDUOTIS (Daily quest) – tam tikrą laiką aktyvi užduotis, kurią galima atlikti kas dieną po vieną kartą.
GRUPINĖ UŽDUOTIS (Group quest) – užduotis skiriama tam tikrai grupei ar kelioms grupėms, tikintis, kad grupėje esantys dalyviai veiks kartu.
VISŲ UŽDUOTIS (Alliance/Guild/Clan quest) – užduotis skirta atlikti visiems. Nebūtina visko daryti kartu vienu metu, tačiau apdovanojimas aktyvuojamas, ar taškai duodami tik tada, kai užduotį atlieka tam tikras kiekis dalyvių. Tarkime, jei iki penktadienio užduotį atliks 80 proc. dalyvių, laukia apdovanojimas. Tokiu atveju dalyviai suinteresuoti paraginti ir padėti vienas kitam, kad kuo greičiau būtų pasiektas tikslas.
LAIKINA UŽDUOTIS (Temporary quest) – užduotis susijusi su laiku, paskelbiama ir turi būti įvykdyta tam tikru metu, arba per tam tikrą laikotarpį, taip sužadinant motyvaciją, kažko imtis tam tikru metu. Jei jums nepatinka, kad mokiniai nieko nedaro visą savaitę, o namų darbus atlieka tik iš vakaro, galite skirti papildomą balą tiems, kas atlieka užduotį ir ją atsiunčia jūsų paskirtą dieną. Taip galima paskirstyti laiką, kad medžiagos kartojimas vyktų tolygiau.
UŽDUOTIS VIENAS KITAM (Peer quest) – užduotis, kurią vienas kitam skiria patys dalyviai, gal kiekvieną dieną paskiriamas vis kitas asmuo skiriantis užduotį, gal užduotys surenkamos mėnesio pradžioje ir ištraukiamos loterijos būdu, gal dalyviai suporuojami ir kiekvienas vykdo vienas kito užduotį. 
Visos užduotys turi būti pakankamai sudėtingos, kad jas atlikti reikėtų pastangų, o apdovanojimas būtų vertas įdėto darbo. Tiek per lengva užduotis, tiek per sunki mažina motyvaciją.
Apie ką gi galvoja žaidimų užduočių kūrėjai kurdami žaidimus? Gal jūs šiuos klausimus galite panaudoti ir kurdami užduotis savo mokiniams?

• Ar mokiniai žino ką jie turi padaryti, kad atliktų užduotį? Ar užduotis tikrai aiškiai suformuluota ir yra konkreti?
• Ar užduotis yra įveikiama turint esamus įgūdžius ar priemones duotuoju momentu? Kitaip tariant, ar tai realistiška užduotis?
• Ar užduotis suteiks energijos? Ar tikrai ten yra kažko įdomaus, verčiančio pagalvoti, pažadinančio kūrybingumą? Ar užduotis smagi?
• Ar užduotis išmokys kažko svarbaus? Ar padės pagerinti turimus įgūdžius? Ar vėliau bus galima skirti sunkesnę užduotį?
• Ar užduotis prasminga? Ar ji „įsipaišo” į bendrą istoriją/temą/planą?

Be jokios abejonės, užduotys ne kiekvienam, sunku užtikrinti šimtaprocentinį dalyvavimą, ne kiekviena pamoka ar užsiėmimas tinkami pritaikyti vienokias ar kitokias užduotis. Bet tinkamas iššūkis, visada paskatina dalyvauti.